Rekomendacijos tėveliams "Žalingų įpročių prevencija"

Šeimoje formuojasi vaiko nuostatos ir vertybės

Asociacija „Mentor Lietuva“, vykdanti psichoaktyviųjų  medžiagų prevencijos programas Lietuvoje, paskelbė 2009–2011 m. atlikto tyrimo rezultatus, kurie leidžia pastebėti, koks svarbus yra šeimos vaidmuo tabako ir alkoholio vartojimo prevencijoje. Šis tyrimas atitinka ir kitų šalių mokslinius duomenis, kurie rodo, kad tėvų daroma įtaka vaikams yra pagrindinė priežastis, dėl kurios vėliau jaunuoliai pasirenka vartoti psichoaktyviąsias medžiagas (alkoholį, tabaką, narkotikus).

Dažnai ikimokyklinio amžiaus vaikai jau mato suaugusiuosius, kurie rūko ir vartoja alkoholį, – tai daro jiems poveikį, todėl niekada nėra per anksti pradėti tabako, alkoholio, narkotikų ir kitų kvaišalų vartojimo prevenciją. Pirmaisiais septyneriais gyvenimo metais vaikų smegenys yra ypač aktyvios, todėl šis laikotarpis yra labai svarbus siekiant išmokyti vaikus reikalingų socialinių įgūdžių ir suteikti informaciją, kuri vėliau gali juos apsaugoti nuo žalingo elgesio. Ankstyvoji prevencija dažniausiai turi didesnį poveikį, nei vėlesnės pastangos pakeisti jaunuolių įpročius.

Kadangi šeima ir tėvai yra artimiausia mažamečio aplinka, ankstyvoji psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija turėtų būti nukreipta į tėvų ir vaikų emocinio ryšio stiprinimą ir tėvystės įgūdžių ugdymą. „Šeima yra ta aplinka, kurioje formuojasi vaiko nuostatos ir vertybės. Šeimos, kuriose tėvai rūko, augančiam vaikui formuoja nuostatą, kad cigaretės yra neatskiriama suaugusiųjų gyvenimo dalis. Todėl dažniau pradeda rūkyti tie vaikai, kurių šeimose tėvai ir broliai arba seserys rūko cigaretes“, – teigia socialinių mokslų daktarė ir „Mentor International“ mokslinių patarėjų tinklo narė Laima Bulotaitė.

Taigi, kaip padėti vaikui rinktis sveiką gyvenimo būdą?

·         Kurkite ir palaikykite gerus santykius su savo vaiku

Kalbėkitės su savo vaiku kiekvieną dieną. Kuo daugiau žinosite apie jį, tuo geriau galėsite jam padėti pasirinkti tinkamas veiklas ir draugus. Jei vaikas galės su jumis bendrauti artimai ir atvirai, tikėtina, kad pasidalins su jumis ir savo rūpesčiais.

Tokiose situacijose svarbu ne kritikuoti, o palaikyti, paskatinti tinkamą elgesį. „Stengiuosi sau priminti, kas svarbiau: ar tai, kad sūnus išpylė pieną ant žemės, ar kad prisipažino tai padaręs ir padėjo viską sutvarkyti?“ – teigia penkiamečio Mato tėtis.

                             Jei vaikai žinos, kad gali nebijoti pasidalyti savo bėdomis, ir sulauks pagalbos, jie išmoks tinkamai spręsti problemas ir vėliau neieškos pagalbos ar nusiraminimo netinkamose kompanijose, vartodami alkoholį ar narkotikus.

·         Dalyvaukite savo vaiko gyvenime

Atvykite pasižiūrėti darželio šventės, dalyvaukite susirinkimuose, padėkite atlikti užduotis, žaiskite kartu. Nepamirškite pastebėti ir pasidžiaugti jo pasiekimais. Aktyviai įsitraukdami į vaiko gyvenimą, parodote, kad jo užsiėmimai yra svarbūs ir prasmingi, ir šitaip skatinate jį ieškoti kitų tinkamų veiklų.

                             Atraskite, ką jums smagu veikti kartu kiekvieną dieną: skaityti knygą, gaminti maistą, žaisti žaidimus, užsiimti rankdarbiais. Leiskite vaikui pasirinkti, ką jis nori skaityti, gaminti ar žaisti – taip geriau pažinsite jį ir mokysite patį priimti tinkamus sprendimus.

Susipažinkite su savo vaiko draugais ir jų tėvais. Stebėkite, ar kiti suaugusieji, kurie leidžia laiką su jūsų vaiku, vadovaujasi jums priimtinais principais.Asociacijos „Mentor Lietuva“ atlikto tyrimo rezultatai patvirtina, kad vaikams svarbu, ar tėvai domisi jų gyvenimu ir kiek laiko praleidžia kartu su jais. Mokiniai, kurie šeimoje jaučiasi mylimi, kur kas rečiau rūko ir vartoja alkoholį. Taip pat vaikų, kurie nevartoja alkoholio, tėvai dažniau žino, kaip jų vaikai leidžia laisvalaikį, ir lankosi su vaikais šiems svarbiose varžybose.

·         Nustatykite aiškias taisykles

Asociacijos „Mentor Lietuva“ tyrimo rezultatai parodė, kad tėvų draudimai daro įtaką vaikų elgesiui. Tad paaiškėjo, kad dažniau yra linkę rūkyti ir vartoti alkoholį tie vaikai, kuriems tėvai tai leidžia. 

Pasakykite vaikams, kad nepritariate psichiką veikiančių medžiagų vartojimui.

Mažesniems vaikams galite savo nepritarimą išreikšti situacijose, kai matote rūkantį ar apgirtusį žmogų, suprantamais vaikams žodžiais galite paaiškinti savo nuostatų priežastis: kenkia sveikatai, smirdi ir kt.

·         Būkite pavyzdžiu savo vaikams

Vaikai yra linkę atkartoti suaugusiųjų elgesį, taip pat nori kuo greičiau patys tapti suaugusiaisiais. Todėl svarbu, kokį įvaizdį mes formuojame, kokią žinią siunčiame apie cigaretes, alkoholį, narkotikus, vaistus. Vaikai iš suaugusiųjų gali išmokti klaidingų nuostatų: kad, kai neramu, – padės vaistai, cigaretė, vyno taurė; kad alkoholis gali pralinksminti, leidžia pamiršti nemalonius dalykus. 

Stenkitės būti geru pavyzdžiu savo vaikams – parodyti, kaip galima sveikai gyventi, spręsti kylančias problemas ar nusiraminti nevartojant sveikatai žalingų medžiagų. 

Neįtraukite vaikų į veiklas, susijusias su alkoholiu, tabaku ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis: neduokite vaikams ragauti alkoholio, neprašykite paduoti jums peleninės ar skardinės alaus. 

Jei rūkote, stenkitės tai daryti atokiau nuo vaikų, paaiškinkite, kad tai pavojinga ir nesveika. Tyrimo rezultatai patvirtina, kad Lietuvoje rūkančiųjų šeimose daugiau nei pusė vaikų vėliau irgi pradeda rūkyti.

·         Ugdykite socialinius įgūdžius

Ikimokyklinio amžiaus vaikai aktyviai mokosi bendravimo ir kitų socialinių įgūdžių, kurie jiems vėliau gali padėti priimti tinkamus sprendimus. Tėvai gali padėti vaikams mokytis savikontrolės, empatijos, bendradarbiavimo, sprendimų priėmimo, problemų sprendimo ir kitų svarbių gebėjimų.Stresą keliančiose situacijose mokykite vaiką sustoti, nusiraminti ir ieškoti tinkamų ilgalaikių sprendimų, susiekite juos su pasekmėmis. Mokykite vaikus spręsti problemas ir priimti sprendimus, skatinkite paklausti savęs: „Kas bus jeigu..?“, „Ar tai saugu? Ar niekam nekenkia?“

Sukurkite jiems tokių situacijų, kur jie galėtų išbandyti šiuos įgūdžius: sugalvoti, ką rengtis, ką pirkti už sutaupytus pinigus ar kt.

 Kita vertus, vaikas turi nebijoti prašyti pagalbos suaugusiųjų, žinoti, kad sulauks palaikymo ir bus imtasi veiksmų jam padėti. Dažna psichiką veikiančių medžiagų vartojimo priežastis – siekis įveikti stresą, nemalonius jausmus ar atsitraukti nuo sudėtingų situacijų, todėl ypač svarbu, kad vaikai žinotų, kaip jie gali savęs nežalodami  nusiraminti, išreikšti jausmus ir spręsti problemas.

Kitas svarbus veiksnys – bendraamžių įtaka, kuriai gali būti sunku atsispirti dėl siekio pritapti, būti mėgstamam, turėti draugų. Mokykite vaikus pasirinkti tinkamus draugus ir atskirti situacijas, kuriose jie turi pasakyti griežtą „Ne“. Paaiškinkite, kad vaikas gali pasitraukti iš situacijų, kurios gali būti pavojingos ar nemalonios.

 Mokykite vaiką pasakyti „Ne“ griežtai ir aiškiai, paskatinkite apie tokias situacijas papasakoti suaugusiesiems. Galite aptarti su vaiku konkrečius pavyzdžius ir išbandyti atsisakymo įgūdžius namuose. Pavyzdžiui, paklauskite savo vaiko: „Ką darytum, jei Aleksas kieme rastų kažką panašaus į saldainį ir duotų tau paragauti?“

·         Parodykite vaikui sveikos gyvensenos pranašumus

Paaiškinkite, kodėl svarbu rūpintis savo kūnu: tinkamai maitintis, judėti, gerai išsimiegoti. Aptarkite, kaip jaučiamės, kai rūpinamės savimi: galime bėgioti, šokinėti, žaisti. Tokiam aptarimui galite taikyti žaidimą – užbaik sakinį: „Džiaugiuosi, kad esu sveikas, nes...“ Atraskite, kodėl rūpintis savimi gali būti smagu, pavyzdžiui, sugalvokite dantų valymosi dainą ar daržovių pažinimo žaidimą.

·         Aptarkite, kokios medžiagos yra pavojingos

Kartu su vaiku peržiūrėkite namuose naudojamas ir vaikui prieinamas nuodingas ar pavojingas priemones: įvairius valiklius, baliklius, skalbimo priemones. Galite garsiai perskaityti įspėjamuosius užrašus. Paaiškinkite, kad galima valgyti ar uostyti tik tai, ką duodate jūs ar kitas patikimas suaugęs asmuo. Taip pat paaiškinkite, kad vaistus galima gerti tik tada, kai paskiria gydytojas.

Su kiek vyresniais vaikais jau galima kalbėti apie tabaką ar alkoholį, pabrėžiant pasekmes, kurias jie gali suprasti, pavyzdžiui, kad išgėrę alkoholio žmonės vemia, nuo rūkymo atsiranda nemalonus kvapas iš burnos, dvokia drabužiai. Tokie „čia ir dabar“ paaiškinimai mažiems vaikams geriau suprantami nei pokalbiai apie ilgalaikes pasekmes. Nepamirškite, kad iš anksto užkirsti kelią problemoms visada paprasčiau, nei jas vėliau spręsti.

Parengta pagal  asociacijos „Mentor Lietuva“ mentorystės programos rekomendacijas