Tinkamo vaikų elgesio skatinimas
2015 m. kovo 29 d., sekmadienis
2015 m. kovo 27 d., penktadienis
Jaunieji dviratininkai!
Aš turėjau dviratuką -
Vienas ratas nesisuko:
Per kiemelį važiavau,
Penkis kiškius sugavau.
Vienas kiškis ant kaktelės,
Kitas kiškis ant noselės...
Man kiškelis: "Sveikas drūts!"
Aš ant kiškio tuoj būc... būc...
Na palaukit, kitą dieną
Nesugausiu jau nė vieno -
Dviratuką sutaisys,
Visi kiškiai išlakstys.
Vienas ratas nesisuko:
Per kiemelį važiavau,
Penkis kiškius sugavau.
Vienas kiškis ant kaktelės,
Kitas kiškis ant noselės...
Man kiškelis: "Sveikas drūts!"
Aš ant kiškio tuoj būc... būc...
Na palaukit, kitą dieną
Nesugausiu jau nė vieno -
Dviratuką sutaisys,
Visi kiškiai išlakstys.
V. Nemunėlis
2015 m. kovo 26 d., ketvirtadienis
Išvyka
Šį kartą į biblioteką keliavome pasiklausyti J. Marcinkevičiaus kūrybos mažiesiems.
Bibliotekininkė pakvietė visus į neįprastą saldų sapną.
Sapnavau, sapnavau, Kad Mėnulyje buvau.
– Ką gi tu matei Mėnuly?
– Ten saldainių krūvos guli, Plaukia upės limonado, Stovi kalnas Šokolado,
O ledų, o ledų — Vos gali paeit — slidu! Puoliau valgyt ir laižyti, Net širdis apsalo… Bet pažadino mamytė: Pusryčiai ant stalo.
Sapnavau, sapnavau, Kad Mėnulyje buvau. Va saldainių popierėliai Kišenėlėj šnara. Mama, kam mane prikėlei? Kaip Mėnuly gera!
Man mamytė veidą prausia Ir šypsodamasi klausia: — Ar tik tu nėjai į spintą, Kur saldainiai guli? Šiandien spinta užrakinta – Skrisk sau į Mėnulį.
Va tai tau, va tai tau, Iš Mėnulio nukritau.
Vaikai piešė savo saldžius sapnus ir vaišinosi sapniškais saldumynais. Deja, sapnas išnyko kartu su stebuklingai dingusiomis nuotraukomis.
– Ten saldainių krūvos guli, Plaukia upės limonado, Stovi kalnas Šokolado,
O ledų, o ledų — Vos gali paeit — slidu! Puoliau valgyt ir laižyti, Net širdis apsalo… Bet pažadino mamytė: Pusryčiai ant stalo.
Sapnavau, sapnavau, Kad Mėnulyje buvau. Va saldainių popierėliai Kišenėlėj šnara. Mama, kam mane prikėlei? Kaip Mėnuly gera!
Man mamytė veidą prausia Ir šypsodamasi klausia: — Ar tik tu nėjai į spintą, Kur saldainiai guli? Šiandien spinta užrakinta – Skrisk sau į Mėnulį.
Va tai tau, va tai tau, Iš Mėnulio nukritau.
Vaikai piešė savo saldžius sapnus ir vaišinosi sapniškais saldumynais. Deja, sapnas išnyko kartu su stebuklingai dingusiomis nuotraukomis.
2015 m. kovo 25 d., trečiadienis
Gandrinės
Baltasis gandras, dar vadinamas busilu, starkumi, gužu, gužučiu,
bacionu – Lietuvos nacionalinis paukštis. Jis nuo seno laikomas šventu
paukščiu, mitiniu pirmtaku, globėju, kilusiu iš žmogaus, kuris neša
laimę, gerovę, teisingumą (dangaus antspaudo saugotojas). Jis galįs
žmonių ligas paimti, nulakinti į neįžengiamas pelkes ir ten palikti.
Todėl gandras yra mieliausias sodybos kaimynas, atnešantis laimę tiems
namams, šalia kurių apsigyveno, o dievdirbių kūryboje tarp šventųjų
garbingą vietą užimdavo ir gandro statulėlės.
Kadaise Gandrinės buvo laikomos prosenoviškais Naujaisiais metais.
Tad neveltui šią dieną svarbūs spėjimai ir tikima, kad kokios pirmos
naujų metų dienos, tokie ir visi metai. Tikėta, kad pirmą kartą
pamatytas gandras gali daug nulemti visiems metams. Labai svarbu, kaip
gandrą pirmąkart tais metais pamatysi. Jei skrendantį, – gerai, visus
metus darbus spėriai nudirbsi.
Kovo 25-ąją prasideda šiltasis metų pusmetis. Sugrįžęs gandras tarsi
išvaiko paskutinius žiemos ledus Buvo tikima, kad sugrįžtantis gandras
ant uodegos parnešąs "ledspirą"– baltąją kielę, kuri baigia išspardyti
nuo balų paskutiniuosius ledokšnius. Dar senoliai sako, kad šią dieną
meškos ritasi iš guolio. Jei vėjas neša išplėštus nuo stogo šiaudus,
senoliai tardavo: "lekia meškos plunksnos".
Neaplenkė Gandrinės ir mūsų darželio. Pasiklausę Gandro pasakojimų, pažaidę ratelių ir žaidimų suradome medyje gandrinių nešulėlį - maišelį kvapnių bandelių ir smagų žaidimą.
2015 m. kovo 23 d., pirmadienis
SAVAITĖ BE PATYČIŲ
Nuo 2010 m. kasmet kovo pabaigoje "Vaikų linija" inicijuoja "Veiksmo
savaitę BE PATYČIŲ", kurios pagrindinis tikslas – atkreipti visuomenės
dėmesį į patyčių problemą, didinti sąmoningumą apie galimus patyčių
sprendimo būdus.
Pagrindiniai kampanijos "BE PATYČIŲ" tikslai:
- vykdyti edukacinę veiklą nukreiptą į mokyklų darbuotojus, mokinius bei jų tėvus;
- informuoti visuomenę apie iniciatyvas Lietuvoje ir užsienyje, sprendžiant patyčių problemą;
- kartu su partneriais keisti visuomenės nuostatas palankias patyčioms ir formuoti nuostatas nepalankias patyčioms (iniciatyva "Veiksmo savaitė BE PATYČIŲ").
Bražuolės lopšelio - darželio bendruomenė jungiasi prie šios akcijos.
2015 m. kovo 20 d., penktadienis
Žemės diena
Padainuokim drauge
Skambią dainą smagiai
Mes visi, mes visi
Esam Žemės vaikai.
Padainuokim drauge
Skambią dainą smagiai
Mes visi, mes visi
Esam Žemės vaikai.
Šią savaitę:
Žiūrėjome filmukus, sukėlusius įvairių pamąstymų ir diskusijų apie gamtos saugojimą, šiukšlių rūšiavimą.
Darėme eksperimentus su deguonimi. Ar žinote, kodėl užgeso žvakės?
Mokėmės rūšiuoti
Ragavome sulos ir atsidėkodami, šokome medžių ratelį.
2015 m. kovo 19 d., ketvirtadienis
„Veiksmo savaitę BE PATYČIŲ“ – nemokamos paskaitos
VšĮ „Vaiko labui“ ir „Vaikų linija“ kovo 23 ir 24 d. Vilniuje
organizuoja nemokamas paskaitas tėvams ir mokytojams apie patyčių
situacijų sprendimą ir jų prevenciją.
Tėvai, siekiantys žinių, kaip padėti vaikui patyčių situacijose, kviečiami kovo 23 d., pirmadienį, 18 val. dalyvauti 2 valandų paskaitoje „Suprasti, padėti, bausti ar ignoruoti? Tėvų vaidmuo, padedant vaikams įveikti „realias“ ir virtualias patyčias“.
„Aš neisiu į mokyklą, nes ten vaikai tyčiojasi“
„Kodėl negaliu pasijuokti iš to nevėkšlos? Juk jis pats kaltas, kad yra toks...“
„Mama, aš patalpinau internete savo nuotrauką su maudymosi kostiumu ir dabar iš manęs šaiposi...“
Tai situacijos, su kuriomis susidurti gali kiekvienas tėtis ir mama.
Ar žinome, kaip į jas reaguoti? Ir ko tokiose situacijose iš mūsų tikisi
vaikai? Paskaitos metu ieškosime atsakymų į šiuos klausimus ir
susipažinsime su patyčių tarp vaikų ypatumais bei mūsų, suaugusiųjų,
pagalba vaikams, patiriant patyčias, stebint jas ar tapus patyčių
iniciatoriumi.
Paskaita vyks Šv. Ignoto g. 5, kabinetas nr. 260. Paskaitą skaitys
VšĮ „Vaikų linija“ psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. Norintys
dalyvauti paskaitoje kviečiami registruotis el. paštu
bepatyciu@vaikolabui.lt iki kovo 9 dienos. Paskaita nemokama.
2015 m. kovo 18 d., trečiadienis
Rekomendacijos tėveliams "Žalingų įpročių prevencija"
Šeimoje formuojasi
vaiko nuostatos ir vertybės
Asociacija „Mentor Lietuva“, vykdanti psichoaktyviųjų medžiagų prevencijos programas Lietuvoje, paskelbė 2009–2011 m. atlikto tyrimo rezultatus, kurie leidžia pastebėti, koks svarbus yra šeimos vaidmuo tabako ir alkoholio vartojimo prevencijoje. Šis tyrimas atitinka ir kitų šalių mokslinius duomenis, kurie rodo, kad tėvų daroma įtaka vaikams yra pagrindinė priežastis, dėl kurios vėliau jaunuoliai pasirenka vartoti psichoaktyviąsias medžiagas (alkoholį, tabaką, narkotikus).
Dažnai ikimokyklinio
amžiaus vaikai jau mato suaugusiuosius, kurie rūko ir vartoja alkoholį, – tai
daro jiems poveikį, todėl niekada nėra per anksti pradėti tabako, alkoholio,
narkotikų ir kitų kvaišalų vartojimo prevenciją. Pirmaisiais septyneriais
gyvenimo metais vaikų smegenys yra ypač aktyvios, todėl šis laikotarpis yra
labai svarbus siekiant išmokyti vaikus reikalingų socialinių įgūdžių ir
suteikti informaciją, kuri vėliau gali juos apsaugoti nuo žalingo elgesio.
Ankstyvoji prevencija dažniausiai turi didesnį poveikį, nei vėlesnės pastangos
pakeisti jaunuolių įpročius.
Kadangi šeima ir tėvai
yra artimiausia mažamečio aplinka, ankstyvoji psichoaktyviųjų medžiagų
vartojimo prevencija turėtų būti nukreipta į tėvų ir vaikų emocinio ryšio
stiprinimą ir tėvystės įgūdžių ugdymą. „Šeima yra ta aplinka, kurioje
formuojasi vaiko nuostatos ir vertybės. Šeimos, kuriose tėvai rūko, augančiam
vaikui formuoja nuostatą, kad cigaretės yra neatskiriama suaugusiųjų gyvenimo
dalis. Todėl dažniau pradeda rūkyti tie vaikai, kurių šeimose tėvai ir broliai
arba seserys rūko cigaretes“, – teigia socialinių mokslų daktarė ir „Mentor
International“ mokslinių patarėjų tinklo narė Laima Bulotaitė.
Taigi, kaip padėti
vaikui rinktis sveiką gyvenimo būdą?
·
Kurkite ir palaikykite gerus santykius su savo vaiku
Kalbėkitės su savo
vaiku kiekvieną dieną. Kuo daugiau žinosite apie jį, tuo geriau galėsite jam
padėti pasirinkti tinkamas veiklas ir draugus. Jei vaikas galės su jumis
bendrauti artimai ir atvirai, tikėtina, kad pasidalins su jumis ir savo rūpesčiais.
Tokiose situacijose
svarbu ne kritikuoti, o palaikyti, paskatinti tinkamą elgesį. „Stengiuosi sau
priminti, kas svarbiau: ar tai, kad sūnus išpylė pieną ant žemės, ar kad
prisipažino tai padaręs ir padėjo viską sutvarkyti?“ – teigia penkiamečio Mato
tėtis.
Jei
vaikai žinos, kad gali nebijoti pasidalyti savo bėdomis, ir sulauks pagalbos,
jie išmoks tinkamai spręsti problemas ir vėliau neieškos pagalbos ar
nusiraminimo netinkamose kompanijose, vartodami alkoholį ar narkotikus.
·
Dalyvaukite savo vaiko gyvenime
Atvykite pasižiūrėti
darželio šventės, dalyvaukite susirinkimuose, padėkite atlikti užduotis,
žaiskite kartu. Nepamirškite pastebėti ir pasidžiaugti jo
pasiekimais. Aktyviai įsitraukdami į vaiko gyvenimą, parodote, kad jo
užsiėmimai yra svarbūs ir prasmingi, ir šitaip skatinate jį ieškoti kitų
tinkamų veiklų.
Atraskite,
ką jums smagu veikti kartu kiekvieną dieną: skaityti knygą, gaminti maistą,
žaisti žaidimus, užsiimti rankdarbiais. Leiskite vaikui pasirinkti, ką jis
nori skaityti, gaminti ar žaisti – taip geriau pažinsite jį ir mokysite patį
priimti tinkamus sprendimus.
Susipažinkite su savo
vaiko draugais ir jų tėvais. Stebėkite, ar kiti suaugusieji, kurie leidžia
laiką su jūsų vaiku, vadovaujasi jums priimtinais principais.Asociacijos „Mentor
Lietuva“ atlikto tyrimo rezultatai patvirtina, kad vaikams svarbu, ar tėvai
domisi jų gyvenimu ir kiek laiko praleidžia kartu su jais. Mokiniai, kurie
šeimoje jaučiasi mylimi, kur kas rečiau rūko ir vartoja alkoholį. Taip pat
vaikų, kurie nevartoja alkoholio, tėvai dažniau žino, kaip jų vaikai leidžia
laisvalaikį, ir lankosi su vaikais šiems svarbiose varžybose.
·
Nustatykite aiškias taisykles
Asociacijos „Mentor
Lietuva“ tyrimo rezultatai parodė, kad tėvų draudimai daro įtaką vaikų
elgesiui. Tad paaiškėjo, kad dažniau yra linkę rūkyti ir vartoti alkoholį tie
vaikai, kuriems tėvai tai leidžia.
Pasakykite vaikams,
kad nepritariate psichiką veikiančių medžiagų vartojimui.
Mažesniems vaikams
galite savo nepritarimą išreikšti situacijose, kai matote rūkantį ar apgirtusį
žmogų, suprantamais vaikams žodžiais galite paaiškinti savo nuostatų
priežastis: kenkia sveikatai, smirdi ir kt.
·
Būkite pavyzdžiu savo vaikams
Vaikai yra linkę
atkartoti suaugusiųjų elgesį, taip pat nori kuo greičiau patys tapti
suaugusiaisiais. Todėl svarbu, kokį įvaizdį mes formuojame, kokią žinią
siunčiame apie cigaretes, alkoholį, narkotikus, vaistus. Vaikai iš suaugusiųjų
gali išmokti klaidingų nuostatų: kad, kai neramu, – padės vaistai, cigaretė,
vyno taurė; kad alkoholis gali pralinksminti, leidžia pamiršti nemalonius
dalykus.
Stenkitės būti geru
pavyzdžiu savo vaikams – parodyti, kaip galima sveikai gyventi, spręsti
kylančias problemas ar nusiraminti nevartojant sveikatai žalingų
medžiagų.
Neįtraukite vaikų į
veiklas, susijusias su alkoholiu, tabaku ar kitomis psichiką veikiančiomis
medžiagomis: neduokite vaikams ragauti alkoholio, neprašykite paduoti jums
peleninės ar skardinės alaus.
Jei rūkote, stenkitės
tai daryti atokiau nuo vaikų, paaiškinkite, kad tai pavojinga ir nesveika.
Tyrimo rezultatai patvirtina, kad Lietuvoje rūkančiųjų šeimose daugiau nei pusė
vaikų vėliau irgi pradeda rūkyti.
·
Ugdykite socialinius įgūdžius
Ikimokyklinio amžiaus
vaikai aktyviai mokosi bendravimo ir kitų socialinių įgūdžių, kurie jiems
vėliau gali padėti priimti tinkamus sprendimus. Tėvai gali padėti vaikams
mokytis savikontrolės, empatijos, bendradarbiavimo, sprendimų priėmimo,
problemų sprendimo ir kitų svarbių gebėjimų.Stresą keliančiose situacijose
mokykite vaiką sustoti, nusiraminti ir ieškoti tinkamų ilgalaikių sprendimų,
susiekite juos su pasekmėmis. Mokykite vaikus spręsti problemas ir priimti
sprendimus, skatinkite paklausti savęs: „Kas bus jeigu..?“, „Ar tai saugu? Ar
niekam nekenkia?“
Sukurkite jiems tokių
situacijų, kur jie galėtų išbandyti šiuos įgūdžius: sugalvoti, ką rengtis, ką
pirkti už sutaupytus pinigus ar kt.
Kita vertus,
vaikas turi nebijoti prašyti pagalbos suaugusiųjų, žinoti, kad sulauks
palaikymo ir bus imtasi veiksmų jam padėti. Dažna psichiką veikiančių
medžiagų vartojimo priežastis – siekis įveikti stresą, nemalonius jausmus ar
atsitraukti nuo sudėtingų situacijų, todėl ypač svarbu, kad vaikai žinotų, kaip
jie gali savęs nežalodami nusiraminti, išreikšti jausmus ir spręsti
problemas.
Kitas svarbus veiksnys
– bendraamžių įtaka, kuriai gali būti sunku atsispirti dėl siekio pritapti,
būti mėgstamam, turėti draugų. Mokykite vaikus pasirinkti tinkamus draugus ir
atskirti situacijas, kuriose jie turi pasakyti griežtą „Ne“. Paaiškinkite, kad
vaikas gali pasitraukti iš situacijų, kurios gali būti pavojingos ar
nemalonios.
Mokykite vaiką pasakyti „Ne“
griežtai ir aiškiai, paskatinkite apie tokias situacijas papasakoti
suaugusiesiems. Galite aptarti su vaiku konkrečius pavyzdžius ir išbandyti
atsisakymo įgūdžius namuose. Pavyzdžiui, paklauskite savo vaiko: „Ką darytum,
jei Aleksas kieme rastų kažką panašaus į saldainį ir duotų tau paragauti?“
·
Parodykite vaikui sveikos gyvensenos pranašumus
Paaiškinkite, kodėl svarbu rūpintis savo
kūnu: tinkamai maitintis, judėti, gerai išsimiegoti. Aptarkite, kaip jaučiamės,
kai rūpinamės savimi: galime bėgioti, šokinėti, žaisti. Tokiam aptarimui galite
taikyti žaidimą – užbaik sakinį: „Džiaugiuosi, kad esu sveikas, nes...“
Atraskite, kodėl rūpintis savimi gali būti smagu, pavyzdžiui, sugalvokite dantų
valymosi dainą ar daržovių pažinimo žaidimą.
·
Aptarkite, kokios medžiagos yra pavojingos
Kartu su vaiku
peržiūrėkite namuose naudojamas ir vaikui prieinamas nuodingas ar pavojingas
priemones: įvairius valiklius, baliklius, skalbimo priemones. Galite garsiai
perskaityti įspėjamuosius užrašus. Paaiškinkite, kad galima valgyti ar
uostyti tik tai, ką duodate jūs ar kitas patikimas suaugęs asmuo. Taip pat
paaiškinkite, kad vaistus galima gerti tik tada, kai paskiria gydytojas.
Su kiek vyresniais
vaikais jau galima kalbėti apie tabaką ar alkoholį, pabrėžiant pasekmes, kurias
jie gali suprasti, pavyzdžiui, kad išgėrę alkoholio žmonės vemia, nuo rūkymo
atsiranda nemalonus kvapas iš burnos, dvokia drabužiai. Tokie „čia ir dabar“
paaiškinimai mažiems vaikams geriau suprantami nei pokalbiai apie ilgalaikes
pasekmes. Nepamirškite, kad iš anksto užkirsti kelią problemoms visada
paprasčiau, nei jas vėliau spręsti.
Parengta pagal asociacijos „Mentor Lietuva“
mentorystės programos rekomendacijas
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)