Išvyka
Šį kartą į biblioteką keliavome pasiklausyti J. Marcinkevičiaus kūrybos mažiesiems.
Bibliotekininkė pakvietė visus į neįprastą saldų sapną.
Sapnavau, sapnavau, Kad Mėnulyje buvau.
– Ką gi tu matei Mėnuly?
– Ten saldainių krūvos guli, Plaukia upės limonado, Stovi kalnas Šokolado,
O ledų, o ledų — Vos gali paeit — slidu! Puoliau valgyt ir laižyti, Net širdis apsalo… Bet pažadino mamytė: Pusryčiai ant stalo.
Sapnavau, sapnavau, Kad Mėnulyje buvau. Va saldainių popierėliai Kišenėlėj šnara. Mama, kam mane prikėlei? Kaip Mėnuly gera!
Man mamytė veidą prausia Ir šypsodamasi klausia: — Ar tik tu nėjai į spintą, Kur saldainiai guli? Šiandien spinta užrakinta – Skrisk sau į Mėnulį.
Va tai tau, va tai tau, Iš Mėnulio nukritau.
Vaikai piešė savo saldžius sapnus ir vaišinosi sapniškais saldumynais. Deja, sapnas išnyko kartu su stebuklingai dingusiomis nuotraukomis.
– Ten saldainių krūvos guli, Plaukia upės limonado, Stovi kalnas Šokolado,
O ledų, o ledų — Vos gali paeit — slidu! Puoliau valgyt ir laižyti, Net širdis apsalo… Bet pažadino mamytė: Pusryčiai ant stalo.
Sapnavau, sapnavau, Kad Mėnulyje buvau. Va saldainių popierėliai Kišenėlėj šnara. Mama, kam mane prikėlei? Kaip Mėnuly gera!
Man mamytė veidą prausia Ir šypsodamasi klausia: — Ar tik tu nėjai į spintą, Kur saldainiai guli? Šiandien spinta užrakinta – Skrisk sau į Mėnulį.
Va tai tau, va tai tau, Iš Mėnulio nukritau.
Vaikai piešė savo saldžius sapnus ir vaišinosi sapniškais saldumynais. Deja, sapnas išnyko kartu su stebuklingai dingusiomis nuotraukomis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą