Aukit aukit, žali daigeliai! 2

Pavasario sėjos darbus jau suplanavome :) ir nejučia išaugo vienas daigelis...

ROPĖ

Aš esu senelis senas.
Tas, kur pasakoj gyvena.
Jums paseksiu pasakėlę...
Bet palaukit valandėlę –

Atsakykite, vaikai –
Man tas rūpi jau seniai –
Noriu sužinoti štai ką:
Ar daržoves valgyt sveika? - - - - - -

Sveika morkos ir kopūstai? - - - - - -
O pilvukų neišpūs jie? - - - - - -
Pūstažandžiai pomidorai? - - - - - -
Ir svogūnai, pupos, porai? - - - - - -

Tai šaunu, tai nuostabu –
Aš visas jas auginu.
Tik vienos daržovės vardą
Pamirštu kiekvieną kartą!

Na, ji tokia... apvali,
Didelė... labai skani,
Bet kai nori paragauti,
Būna ją sunku išrauti...

Na, ar žinot apie tokią?
Taip, teisingai, juk tai ... ropė!
Apie šitą daržovėlę
Ir paseksiu pasakėlę:

........................................

Buvo senis ir senutė.
Sau krutėjo po truputį.
Anūkėlę jie turėjo –
Ta be darbo nesėdėjo:

Triūsė, tvarkėsi namus,
Mėgo kepti pyragus.
Sargis namą prižiūrėjo –
Ramūs jie gyvent galėjo!

Tik kačiukas, tas Rainys
Buvo tikras tinginys –
Prieš saulutę nuolat snaudė
Ir pelių visai negaudė.

Tos kaipmat suįžūlėjo –
Šmirinėjo, kur norėjo.
Taip gyveno jie visi –
Kaip Dievulio užanty.

Kai pavasaris atėjo,
Senučiukas išskubėjo –
Sėjo jis darže roputę,
Kad užkrimsti sočiai būtų.

Senis ropę prižiūrėjo –
Laistė, kai tik to reikėjo.
Kepino karšta saulutė –
Augo, augo vis roputė.

SENELIO DAINA

Aš roputę prižiūrėsiu,

Sparčiai augti jai padėsiu –

Duosiu gerti vandenėlio

Kas diena – po kibirėlį.

Paprašysiu aš saulutę,

Kad pašildytų roputę,

O jei kepins ji per daug,

Paprašysiu aš lietaus!

Tu ropute, auki, auki –

Mes visi tavęs taip laukiam.

Krimsim saldžią ir sultingą –

Būsime visi laimingi!

Na, ir augo sau roputė –

Ji kasdien storėjo, pūtės,

Kol didžiulė pasidarė...

Na, tada senukas tarė:

Laikas jau roputę rauti,

O išrovus – paragauti.

Nešti greitai į namus,

Kviest kaimynus ir draugus!

Kibo senis į roputę –

Traukia, žandus net išpūtęs!

Na, o ropė – nė iš vietos.

Še, kad nori, tau ir pietūs!

Bando dar kelis kartus –

Nieko gero čia nebus...

Reikia kviest talkon senutę,

Kad padėtų raut roputę.

– Senučiuke, atskubėki,

Ropę rauti man padėki.

Kibkime į ją abu,

Negailėdami jėgų!

Susikibę traukia, pluša –

Prakaitas abu tik muša...

Na, o ropė – nė iš vietos.

Še, kad nori, tau ir pietūs!

Bando dar kelis kartus –

Nieko gero čia nebus...

Anūkėlė štai – kiemely –

Šūkteli abu, kiek gali:

– Anūkėle, atskubėki,

Ropę rauti mums padėki.

Mes, turbūt, jau per seni,

Kad nepajėgiam vieni!

Susikibę traukia, pluša –

Prakaitas visus tik muša...

Na, o ropė – nė iš vietos.

Še, kad nori, tau ir pietūs!

Bando dar kelis kartus –

Nieko gero čia nebus...

Būdoje Sargiukas snaudžia,

Apie kaulą mintį audžia...

– Sargi, Sargi, atskubėki,

Ropę rauti mums padėki.

Nebeturime sveikatos...

Kaulą gausi, dievas mato!

Susikibę traukia, pluša –

Prakaitas visus tik muša...

Na, o ropė – nė iš vietos.

Še, kad nori, tau ir pietūs!

Bando dar kelis kartus –

Nieko gero čia nebus...

Atsigrįžę atgalios,

Mato Rainį ant tvoros:

– Raini, Raini, tinginy,

Atskubėki, jei gali.

Ropę raukime kartu,

Negailėdami jėgų!

Kol Rainiukas atskubėjo,

Jie truputį pailsėjo.

Smarkiai daužosi širdis,

Graužia prakaitas akis!

RAINIUKO DAINA

Jau dabar pagalbos reikia?..

O kai taip, tai Rainį peikia:

„Nemiegoki per dienas“,

„Užmiršai visai peles!“

Aš tikrai neužmiršau,

Kaip medžiodavau anksčiau.

Man tik gaila tų pelyčių,

Jų todėl negaudau tyčia.

Aš toks geras katinėlis –

Aš – kaip dievo angelėlis...

Užtat pelės mane myli,

Kol... kur nors nedingsta tyliai.

Nieks nemato, nieks negirdi,

Kad turiu auksinę širdį –

Nieko nežudžiau – išvis –

Na... tik žvirblius gal šešis.

Dėl manęs jūs nebijokit...

Ir gal baikit mane mokyt!

Aš darysiu – ką norėsiu –

Tai – medžiosiu, tai – tingėsiu.

– Pailsėjom valandėlę,

Kol Rainys galop atėjo.

Čiupkim ropę kuo greičiau

Ir išraukim pagaliau!

Susikibę traukia, pluša –

Prakaitas visus tik muša...

Na, o ropė – nė iš vietos.

Še, kad nori, tau ir pietūs!

Bando dar kelis kartus –

Nieko gero čia nebus...

Štai pelytė – ta maža –

Skuodžia, sūriu nešina.

– Sūris tas – nuo mūsų stalo!

Bet tiek to! Tegu jį balos!

Juk matai – jėgos neturim –

Bėki šen! Padėk tą sūrį!

Susikibę traukia, pluša –

Prakaitas visus tik muša...

Tik staiga roputė pokšt!

O visi tik - keberiokšt!

Tai bent džiaugsmas – o-pa-pa!

Jau roputė išrauta!

Ji stipri, bet mes visi –

Už tą ropę stipresni!

.....................................

DERLIAUS DAINA

Mes roputę pasodinom

Ir didžiulę užauginom.

Buvo rauti ją sunku,

Kol nepakvietėm draugų.

Ropę valgysim visi –

Ir maži, ir dideli.

Pavaišinsime visus,

Kas tiktai užsuks pas mus!

Atsiminkite, vaikai:

Jei nesiseka darbai,

Reikia draugą pasikviesti –

Viskas eisis kaip per sviestą!